- vartauninkas
- 1 vartauniñkas (-nỹkas; Kos192), -ė smob. (2), vartáuninkas (-nykas) (1) prekininkas, prekiautojas: Kurs pelno, tas vartauniñkas J. Vartáuninkas žmogus – moka vartavoties ir mažmožiais Plt. Matom, ko nedaro vartaunykai: meluo[ja] be galo, keikas girdamys tavorus savo P. Tėvas jo, papratęs vartavoties, norėjo ir sūnų savo vartaunyku arba kupčiu regėti M.Valanč.
Dictionary of the Lithuanian Language.